- lakius
- 1 lãkius sm. ppr. sing. (2) K, DŽ, Škn, lakiùs (4) 1. Nm kelias, kuriuo kas lekia, eina: Bitys žino savo lãkių J. Jis per lãkių stovėjo, tai dusyk įgylė Nm. Tas jo kąsnelis dirvos, įsikišęs į girią kaip užkaboris, yra ant pat lakiaũs (kur užlekia visi gyvoliai) J. Gyvenimas (ūkis) stovi ant pat lakiaũs (kur reik eiti, lėkti) J.Jabl. 2. bičių lakiojimas, medaus rinkimas: Gražią dieną bitės smagiai į lãkių eina Up. Vidurdienį daugiausia bičių yra išlėkusių į lãkių Krš. Tranai į lãkių neleka kaip bitys Mžk. 3. bičių spiečius: Geriausios bitės tai pirmo lakiaũs Mrk. 4. grūdų lėkimas vėtant: Lakiùs geras – vėjas iš tos pusės Nmn. Nebirsta rugiai: lakiaus nėra, o vakar gerai lėkės – vė[ja]s buvo Trk. 5. javų derlius: Šiemet buvo geras lãkius (daug biro kuliant) Vkš. 6. K skylė bitėms iš avilio išlėkti, laka: Avilio lãkių atsuk į pietus Krš. 7. M lėkimas, skridimas.
Dictionary of the Lithuanian Language.